Реферат: Grupes efektyvumo veiksniai
21) efektyvios grupės nariai jaučiasi saugiai priimant sprendimus. Tai suteikia laisvę iniciatyvai ;
22) efektyvios grupės vadovas išrenkamas labai atidžiai, jo sugebėjimai valdymui yra akivaizdūs gali pasireikšti bet kurioje neužplanuotoje situacijoje. Efektyvios grupės vadovo charakteristikos
Vadovo funkcijos reikalauja smulkesnio nagrinėjimo. Aukšto efektyvumo grupėje vadovas gali pasidalinti tam tikromis savo funkcijomis su kitais grupės nariais, tuomet yra funkcijų, atliekamų tik paties vadovo. Vadovas pilnai atsakingas už grupės veiklą ir už organizacijos reikalavimų vykdymo kontrolę. Nors vadovo pilna atsakomybė, jis nesistengia priimti visų sprendimų pats. Jis stengiasi suformuoti iš grupės tokią sajungą, kuri priimtų geresnius sprendimus jam dalyvaujant, negu kai jis sprendžia pats. Jis padeda grupei išvystyti veiksmingą bendravimą ir įtakoti procesus, kurių pagalba grupė gauna daugiau techninių žinių, informacijos, patirties sprendimų priėmimui, negu pats vadovas turi. Grupinio sprendimų priėmimo dėka jos nariai jaučia pilną susitapatinimą su kiekvienu sprendimu ir stiprią motyvaciją to sprendimo vykdymui.
Nors vadovas prisiima atsakomybės, susijusios su vadovo vaidmeniu, jis siekia savo hierarhinės padeties įtakos sumažinimo, stengdamasis jos neakcentuoti, pavyzdžiui, atidžiai ir kantriai klausydamasis, priskirdamas kitiems nariams dalį savo atliekamų funkcijų arba siūlydamas savo pagalbą klausimo forma.
Vadovas puikiai skiria dalykus, kurie liečia visos grupės interesus, nuo individualių problemų, todėl atitinkamai per grupės susirinkimą jis kelia grupę dominančius klausimus ir uždavinius (nesprendžiant jų už grupės ribų arba individualiai su nariais), o individualius klausimus jis sprendžia individualiai. Tuomet kitose grupėse, kur jo funkcija - jungti savo grupę prie organizacijos sistemos, jis pilnai atstovauja savo grupės požiūrius, tikslus, vertybes ir sprendimus, o savo grupę jis informuoja apie kitų grupių požiūrius, tikslus ir pan. Tokiu būdu, jis palaiko abipusę komunikaciją bei įtaką.
Grupės vadovas yra pakankamai kompetetingas techninių problemų sprendimui; jo užduotis - aprūpinti grupę reikalinga technine patirtimi. Jis stengiasi sukelti ir palaikyti aršų atsakomybės jausmą už tikslų siekimą ir įsipareigojimų prieš organizaciją vykdymą. Be to, vadovas yra svarbus entuziazmo grupėje šaltinis, turintis įtakos palaikančių santykių principui.
Daug šitų vadovo funkcijų gali atlikti tik specialiai tam paskirtas asmuo. Todėl aišku, kaip yra svarbu išrinkti kompetetingą žmogų vadovo pareigoms atlikti.
Taigi, aprašytos auksčiau efektyvios grupės charakteristikos sudaro grupės '' idealų modelį ''. Tačiau, kaip teigia R.Likert, yra duomenų, parodančių, jog yra valdytojų, kurių darbo grupės funkcionuoja panašiai kaip idealus modelis.
Grupės formavimosi priežastys
Prieš pradedant nagrinėti grupę ir ją įtakojančius veiksnius, reikia išnagrinėti jos atsiradimo priežastis, t.y. kas lemia jos formavimąsi. Grupės formavimasis, pagal M.Dizelį ir W.McKinley Ranjaną, priklauso nuo dviejų pagrindinių sąlygų, kurių ypatybės gali varijuoti. Viena iš jų - tam tikras skaičius žmonių su vienodais ar skirtingais tikslais ir siekimais. Antra - užduotis ir sąlygos jos sprendimui (M.Diesel, W.Mc'Ranian, 1993). Atlikti pramoninėse įmonėse tyrimai parodė, kad dirbantys po vieną arba du darbininkai nejaučia tokio patenkinimo, kaip didelių kolektyvų nariai. Taigi, vienas pagrindinių poreikių - socialinis poreikis būti grupės nariu, prie kurio prisideda noras praplėsti savo interesų ratą. Antra būtina sąlyga - tikslas, net jeigu tai tikslas paprastai patekti į malonią bendruomenę tam kad smagiai praleisti laiką.
Užduoties prigimtis ir atlikimo sąlygos iš dalies nulemia besiformuojančios grupės tipą. Grupės užduotis - grupės tikslas, jos egzistavimo prasmė. Taigi, šios abi sąlygos - žmonės ir užduotis - yra būtinos, be jų neįmanomas grupės susiformavimas.
Tam, kad žmonės suformuotų grupę, pirmiausia reikalinga palanki proga ir priežastis žmonių sąveikai. Taigi, trumpai galima išskirti šias įsijungimo į grupę priežastis:
1) saugumas;
buvo parodyta, pavyzdžiui, kad pirmiausia kareivio ginyba nuo streso, sukeliamo kare - jo dalinio draugų palaikymas.
2) socialiniai poreikiai;
vienas dalyvavimo grupėje motyvų - geresnio realybės suvokimo siekimas, kadangi grupėje žmogus gali rasti savo idejų palaikymą (pvz, bažnyčioje palaikomas religinis tikėjimas). Tyrimai parodė, kad žmonės siekia įsitvirtinti savo įsitikinimuose per susijungimą su panašių įsitikinimų žmonėmis. Be to, žmonės dažnai atsižvelgia į savo kolegų nuomonę formuojant savo įsitikinimus. Salancik ir Pfeffer savo informacijos apdorojimo modelyje taria, jog darbuotojo požiūris į darbą priklauso daugiau nuo jo bendradarbių požiūrio į darbą, negu nuo frustracijos arba asmeninių poreikių patenkinimo. Kitas lemiantis darbuotojo požiūrį į darbą faktorius - savigarba. Buvo rasta nurodymų, jog žemos savigarbos asmenys labiau įtakojami kitų savo kolegų, negu asmenys su aukšta savigarba.
3) artumas;
Tyrimai parodė, kad artumas ir kitos aplinkos fizinės savybės, verčiančios žmones tiesiogiai kontaktuoti vienas su kitu suteikia palankią progą sąveikai ir skatina grupės formavimąsi. Pavyzdžiui, kontoros darbuotojai, kurių stalai yra vienoje eilėje, greičiau bendradarbiaus, negu tie, kurių stalai yra skirtingose eilėse. Mokslininkai tyrėjai, kurių biurai arti vienas kito, greičiau apsikeis informacija, negu esantys toli vieni nuo kitų mokslininkai.
4) savigarbos poreikis (pvz, profesoriai, išrinkti į Nacionalinę mokslų akademiją)
Maslow savo poreikių teorijoje teigia, jog žmonės siekia ne vien kontakto su kitais, bet per narystę grupėje siekia savigarbos padidinimo ir palaikimo. Grupė taip pat gali padėti saviaktualizacijos poreikio patenkinimui palaikydamos narių pastangas vystyti savo potencialą.
5) ekonominė priežastis (pvz, darbo sąjungos )
6) grupės tikslas (pvz, krepšinio komandos, bridžo klubas );
tarpusavio narių priklausomybė sprendžiant uždavinį ir ''bendras likimas'' irgi skatina žmonių sąveiką grupėje.
Grupės efektyvumo veiksniai
Grupės formavimasis pagal Tuckman yra pirma iš grupės vystymosi stadijų, kuomet grupę sudarančių narių skaičius ir charakteristikos įgauną pirminę ir itin didelę svarbą. Antroje stadijoje sprendžiami pagrindiniai tolimesnio grupės veikimo klausimai: išsiaiškinama dėl kiekvieno nario funkcijų, informacijos gavimo ir teikimo sistemos, išrenkamas vadovas, aptariami grupės veiklos tikslai ir užduotys, jų atlikimo standartai ir pan. Ši stadija nulemia kitas dvi grupės vystymosi stadijas - normų kurimo ir atlikimo -todėl yra svarbiausia tolimesniam grupės efektyvumui.
Manoma, kad grupė retai dirba efektyviau, negu geriausiai dirbantis grupės individas, o dažnai netgi blogiau nei vidutinis darbuotojas. Tačiau tokia nuomonė yra visiškai nepagrįsta. Grupės veiklos lygis būna žemiau jos galimybių lygio, tačiau tai nėra nulemta grupės kaip reškinio. Grupės gali puikiai funkcionuoti, kartais netgi geriau už pačius kompetetingiausius jos narius.
Remiantis pasiulytomis W.Howell'o, R.Dipboye (1986) ir Mitchell'o (1978) schemomis, galima taip apibūdinti grupės kintamuosius ir jų įtaką grupės efektyvumui:
Grupės veiksniai Grupės procesai Grupės išdavos
 | |
 | |
 |
Toliau bus apžvelgiama, kaip grupės veiksniai įtakoja grupės efektyvumą trijuose skirtinguose lygmenyse - individų; grupės kaip darbo vieneto, apjungiančio individus bei organizacijos kaip grupės veikimo konteksto.